Apie kaimą ir ten gyvenančius žmones neturiu jokios neigiamos nuomonės, todėl, pavadindamas „Nissan Navarą“ kaimietišku automobiliu, tikrai nenoriu jo sumenkinti ar ko nors įžeisti. Tiesiog toks būdvardis šiam automobiliui tikrai labai tinka. Ne itin rafinuotas ir nucackintas, bet labai darbštus ir neatsilikęs nuo technologinės pažangos.
Europoje pikapai nėra populiarūs, nes europiečiai labai konservatyvūs vairuotojai, kurie automobilį dažniausiai renkasi pagal funkciją. Todėl tokie gremėzdai, kaip LRT.lt bandomas „Nissan Navara“, dažniau sukinėjasi karvių, kombainų ir traktorių, o ne dangoraižių ar prekybos centrų fone.
Mieste su šiuo automobiliu nei smagu, nei jauku. Pavyzdžiui, pirmame staigesniame posūkyje dėl kėbulo svyravimo ir absoliučios vairo mechanizmo apatijos pasijaučiau lyg jodamas ant neramaus arklio ir į vairą įsikibau kaip į karčius. Net ir prasčiausiai valdomas paprastas universalas sukelia mažiau streso. Bet viskas gerai, kartais vagą sugadina ne arklys, o vadeliotojas, ir šiuo atveju buvo tiesiog truputį persistengta...
„Navara“ tikrai neskirtas tam, kad užtikrintų vairavimo malonumą. Tą patvirtina ir važiuoklė, kai, važiuojant su nepakrautu automobiliu, net ir į nedidelius kelio nelygumus važiuoklė reaguoja labai jautriai ir atrodo, kad net nesistengia absorbuoti smūgio. Tačiau jei krovininėje kėbulo dalyje būtų įmestas koks vienas kitas šimtas kilogramų svorio, viskas būtų visai kitaip. Kitaip sakant, šis automobilis sukurtas darbą dirbti, o ne be reikalo asfaltą zulinti.
Mieste nepasitarnauja ir dideli „Navaros“ gabaritai. Kai spraudžiausi į stovėjimo vietą prie prekybos centro, kai kurie žmonės į mane žiūrėjo taip, lyg būčiau su vežimu atvažiavęs, ir labai įdėmiai stebėjo, ar nesutraiškysiu kokio kito automobilio. Nesutraiškiau, bet buvo nelengva, o ir vietos užėmiau beveik lygiai tiek, kiek yra asfalto tarp baltų stovėjimo vietą žyminčių linijų.
Kapituliuoti norėjosi, ir kai reikėjo įvažiuoti į požeminę stovėjimo aikštelę. Labai nesinorėjo žvilgantį kėbulą papuošti kokiu randu nuo betono sienos, todėl važiavau kaip niekada atsargiai ir mačiau, kad kai kur iki sienos buvo likę labai nedaug. Galiausiai, tiesiog įgrūdęs „Navarą“ į stovėjimo vietą, išlipau, užtrenkiau duris ir pakraipiau galvą pamatęs, kiek automobilio liko už stovėjimo vietos ribų. Taip būna labai retai, bet šį kartą suabejojau, ar dar noriu šitą gremėzdą vairuoti.
Visgi kitą dieną suteikiau „Navarai“ ir sau antrą šansą. Vos pamatęs šunkelį nusukau nuo asfalto ir suteikiau automobiliui laisvę. Duobės, pilnos vandens, purslai, tykštantys iš po ratų, įkalnės, nuokalnės – dabar jau gerai. Ten, kur su paprastu automobiliu būčiau pakibęs arba pramušęs karterį, su „Navara“ važiavau pasišvilpaudamas.
Oi, keliukas baigėsi... Ne bėda. Išlipu iš provėžų, pervažiuoju kažkokį kupstą, dar vieną, pasilinguoju ir išvažiuoju lyg niekur nieko. Tiesa, pavyko iš „Navaros“ pasidaryti sūpynes ir surasti automobilio galimybių ribą, kai nepadėjo net ir palėtinta visų varančiųjų ratų pavara. Bet kad grįžčiau į vėžes, daug vargti nereikėjo ir toliau be gailesčio galėjau taškyti balas.
Tai parodo, kad „Navara“ turi aiškią paskirtį ir užduotį, su kuria susitvarko be didesnio vargo. Ten, kur paprastas automobilis elgiasi puikiai, šis pikapas yra vidutiniškas, bet tai, kas eiliniam sedanui ar universalui yra neįmanoma misija, „Navarai“ – nesunkiai įkandamas riešutėlis.
Nors tai ūkiškam darbui sukurtas automobilis, nereikėtų manyti, kad jame nerasite jokio komforto. Juk dar yra žmonių, kurie galvoja, kad kaimuose nėra interneto, neveikia mobiliojo telefono ryšys, o televizija rodo su trikdžiais. Nieko panašaus! Bet kuriame Lietuvos kaime rasite ne tik visas ryšio apraiškas, bet ir ne vieną namą su palydovinės televizijos lėkštėmis.
Tas pats ir su „Navara“: ji turi šiuolaikiškų privalumų, kurie beveik patenkina ir visus šiuolaikinio vairuotojo keliamus reikalavimus. Lietimui jautrus ekranas – yra. Galinio vaizdo kamera – yra. Parkavimo davikliai – yra, bet tik gale, o labai labai jų reikia ir priekyje. „Navara“ gali pasigirti odiniu salonu, kuris tikrai nėra būtinas, bet, jei norite, tai toks pasirinkimas taip pat yra.
Interjero kokybei sunku atrasti priekaištų, atsižvelgiant į automobilio paskirtį. Neblogos kokybės medžiagos viršija tikriausiai daugumos tokių automobilių vairuotojų lūkesčius, o surinkimo kokybė puiki. Net ir be gailesčio risnojant per duobes nesigirdėjo jokių traškėjimų ar cypavimų ir tai buvo maloni staigmena, kurios nesitikėtum iš tokio darbinio arklio.
Viduje erdvės pakanka keturiems suaugusiems žmonėms ir gale sėdintieji tikrai neburbės, kad trūksta vietos kojoms ar galvai. Tačiau teks susitaikyti su tuo, kad, nors krovinių skyrius milžiniškas, jame pirkinių krepšių nepasidėsite, teks viską krauti į saloną. Visgi pikapas skirtas gyvoms, o ne fasuotoms šaldytoms vištoms iš prekybos centro vežti.
Po variklio dangčiu – 2,3 l turbodyzelinis variklis, turintis 190 arklio galių ir 450 Nm sukimo momentą. Truputį triukšmingas ir kartais pritrūkstantis įkvėpimo, bet nesunkiai išjudinantis „Navarą“ į priekį ir ten, kur kelio nėra. LRT.lt mėgintame modelyje sumontuota 7 pavarų automatinė greičių dėžė, kuri veikia gerai, ir tiek. Nieko nuviliančio, nieko stulbinančio – tiesiog norisi sakyti: „normaliai“, ir tiek.
„Nissan Navara NP300“ yra darbinis automobilis, kuris stengiasi būti modernus. Jei perkate tokį automobilį dėl įvaizdžio, bet ne dėl funkcijos, ypač jei gyvenate mieste, tai darote klaidą. Tai automobilis, galintis apsunkinti gyvenimą tam, kuris pasielgia neapdairiai, ir puikus įrankis žinančiajam, kam skirtas toks įrankis.
Iš bėdos „Navara“ gali tarnauti kaip eilinis automobilis, tačiau šiuo atžvilgiu tikrai nedžiugins. Tačiau jei kelionės tikslas yra laukuose besigananti karvių banda, pasėliai ar kita ūkinė veikla, tai toks automobilis bus pagalbininkas, o ne kliūtis.
Mėgintas automobilis – „Nissan Navara NP300“
Variklis – turbodyzelinis, 4 cilindrų, išdėstytų eilėje
Galingumas – 190 AG ir 450 Nm
Pavarų dėžė – 7 pavarų automatinė
„Nissan Navara NP300 Double Cab“ kaina – nuo 36 800 eurų
Lrt.lt
